1852 m. užbaigus Rietavo dvaro sodybos ir miesto centrinės dalies perstatymo darbus, kunigaikštis Irenėjus Oginskis neatidėliodamas ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų organizavimo. Įspūdingos neoromaninio stiliaus šventovės projektą paruošė Prūsijos karališkojo dvaro architektas Fridrichas Augustas Štiuleris (Friedrich August Stuler).1853 06 09 Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui pašventinus kertinį akmenį, prasidėjo didelio masto darbai... Tikėtasi juos užbaigti iki 1865 m., t.y. iki Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) jubiliejinės 100-ųjų gimimo metinių sukakties. Deja, šiuos planus sugriovė dramatiška 1863 m. sukilimo atomazga ir mįslinga Irenėjaus Oginskio mirtis. Statybų rūpesčiai atiteko kunigaikščio žmonai Olgai ir šešiolikmečiam sūnui Bogdanui. Tik 1873 09 29 Šv. Mykolo arkangelo atlaidų metu naujos santūriai didingos šventovės durys buvo atvertos visiems parapijos tikintiesiems ir svečiams.Dėl architektūrinio išraiškingumo Rietavo bažnyčia tapo visos Žemaitijos pasididžiavimu. Viduje ją puošia Briuselyje Leono Bukno (Leon Bukneu) dirbtuvėse sukurti penki marmuriniai altoriai, skulptoriaus Pjero Armando Katje (Pierre Armand Catier) sukurti marmuriniai kunigaikščių Irenėjaus ir Olgos Oginskių biustai su epitafijomis, iš Poznanės pargabentos stacijos, vietos meistrų darbo ąžuolinės klausyklos ir sakykla. Centrinės ir šoninių navų grindys padengtos pilko ir juodo švediško smiltainio, o apsidinėje dalyje - balto ir juodo marmuro plokštėmis. Su bažnyčios sakraline erdve nuo 2015 m. augte suaugo ir vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbų ciklas „Vainikas žemaičių žemei“.Rietavo pasididžiavimas – istorinis 100 lempučių sietynas (žirandelis), siūruojantis po centrinio kupolo skliautais. Jis primena, kad čia 1892 04 17 pirmą kartą Lietuvoje nušvito elektros šviesa. Deja, iki mūsų dienų neišliko Drezdeno vargonų meistro Karlo Eduardo Jemlicho (K. E. Jemlich) pastatyti unikalaus tembro 26 registrų vargonai. Prasidėjus II Pasauliniam karui 1941 06 22, jie buvo sudaužyti bombardavimo metu. Karo metais iš bažnyčios dingo ir iš įvairiaspalvio marmuro pagaminta krikštykla. Pokaryje parapijos lėšomis bažnyčia ne kartą remontuota.2001-2016 m. sutelktomis Kultūros paveldo departamento, Rietavo savivaldybės ir visų tikinčiųjų pastangomis įgyvendinus restauravimo darbų programą, Rietavo bažnyčia vėl nušvito unikaliu savo grožiu bei didybe. Jos durys atviros visiems, kas ieško dvasinės atgaivos šaltinio, nesunaikintų istorinės atminties ir tapatybės ženklų.

Vytas Rutkauskas

Rietavo Oginskių kultūros istorijosmuziejaus direktorius